Keystone Baltic M&A Watch: apžvalga Q3 2014

Išaugęs įmonių susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos aktyvumas nuo 2013 metų pradžios

Po stipriai sumažėjusio aktyvumo krizės metais, nuo 2013 metų pradžios M&A rinka pradėjo rodyti atsigavimo ženklus. Pagerėję Baltijos šalių įmonių pelningumo rodikliai pamažu vėl atgaivina sandorius, taip keičiant 2009-2012 metais daugiau vyravusius priverstinius verslų pardavimus. Aukcionuose dalyvauja vis didesnis pirkėjų skaičius, o tai pardavėjams palengvina pardavimo procesą palyginti su krizės metais, kai dažnai matydavome įsigijimo procesus, orientuotus į konkretų pirkėją. Taip pat pastebimai padidėjo susidomėjimas Baltijos šalių rinkomis iš užsienio investuotojų, tačiau daugumą pirkėjų vis dar sudaro vietinės įmonės.

Per pirmus tris 2014 m. ketvirčius Baltijos šalyse įvyko 201 sandoris – tai yra 20% daugiau nei 2013 metais per tą patį laikotarpį. Didžioji projektų dalis buvo užbaigta per pirmąjį metų ketvirtį (83), vėliau aktyvumas sumažėjo.
Dauguma sandorių, užbaigtų 2014 metų I-III ketvirčiais, neperkopė 5 mln. EUR ribos. Daugiau nei pusė vidutinio dydžio sandorių (nuo 5 iki 15 mln. EUR) buvo užbaigti per pirmąjį šių metų ketvirtį, o įmonių susijungimų/įsigijimų, kurių suma viršijo 15 mln. EUR ribą, daugiausia įvyko per antrąjį ir trečiąjį 2014 metų ketvirčius, kai buvo užfiksuota atitinkamai 10 ir 11 sandorių.

 

Beveik pusė sandorių – Estijoje, tačiau didžiausi įvyko Latvijoje

Šiais metais aktyviausia Baltijos šalių M&A rinka buvo Estija, kurioje buvo užbaigti 84 sandoriai. Tai sudaro beveik pusę visų sandorių Baltijos šalyse. Tačiau didžiausi susijungimai/įsigijimai, kurių vertė viršijo 50 mln. EUR, įvyko Latvijoje (4) ir Lietuvoje (2), o Estijoje – tik 1.

Didžiausias metų sandoris – Lenkijos PZU grupės įgyvendintas RSA draudimo grupės įmonių Baltijos šalyse įsigijimas. PZU taip pat atiteko RSA valdoma draudimo bendrovė Lenkijoje. Bendra sandorio vertė siekė apie 364 mln. EUR. Didžiausiu sandoriu, kuriame dalyvavo vietinės kilmės įmonės, pripažinta greitųjų vartojimo paskolų milžinės 4finance Group 150 mln. EUR vertės obligacijų emisija.

56% visų įsigijimų dalyvavo Baltijos šalių įmonės. Tai reiškia, kad užsienio kapitalo įmonės dalyvavo beveik pusėje susijungimų ir įsigijimų.

Daugiau negu pusėje sandorių buvo pirktas arba parduotas kontrolinis akcijų paketas. 19% visų sandorių apėmė mažumos akcijų paketus, 14% – turto pardavimą ir 11% – finansavimą. Didžioji dalis finansavimo sandorių įvyko TMT sektoriuje, kai rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai investavo į pradedančias veiklą IT bendroves.

TMT, pramonė ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas – aktyviausi sektoriai

Apie 60% susijungimų ir įsigijimų įvyko TMT, pramonės ir komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose. TMT sektorius sudarė 24% visų sandorių. Dauguma jų – investicijos į informacinių technologijų startuolius Estijoje. Tarp įdomiausių įsigijimų verta paminėti Ask.fm socialinio tinklo pardavimą Jungtinėse Amerikos Valstijose listinguojamai interneto projektų valdymo milžinei IAC Search and Media, ir estų sukurtos inžinerinės platformos GrabCAD pardavimas pirmaujančiam 3D spausdintuvų ir susijusių technologinių sprendimų tiekėjui Stratasys.

Baltijos šalių ekonomikos bus tarp sparčiausiai augančių ES

Per artimiausius metus Lietuva, Latvija ir Estija bus tarp sparčiausiai augančių Europos Sąjungos ekonomikų. Prognozuojama, kad Lietuvos ir Latvijos BVP augimas 2015 metais sieks 3%, o Estijos – 2%. Gerėjančios ekonominės aplinkybės turėtų teigiamai paveikti verslo pasitikėjimą, vystymosi perspektyvas ir finansavimo galimybes. Baltijos šalių ekonominė plėtra ne tik padės pritraukti užsienio investuotojus, bet sukurs palankias aplinkybės vietinėms įmonėms plėsti veiklą kitose rinkose. Didesnis priėjimas prie bankų skolinamų lėšų palankiomis sąlygomis padidins vietinių įmonių galimybes bei norus investuoti į užsienyje. Vietiniame bankų sektoriuje dominuoja skandinaviški bankai, kurie rodo gerus veiklos rezultatus namų rinkose, bei turi teigiamą požiūrį į Baltijos šalis.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Keystone Baltic M&A Watch susisiekite su:

KAROLIS RŪKAS +37052487677 Send Email

 

Augantis privataus kapitalo fondų susidomėjimas Baltijos šalimis

Keystone Baltic M&A Watch rodo suaktyvėjusią privataus kapitalo fondų veiklą Baltijos šalyse. Per pirmus tris 2014 metų ketvirčius suskaičiuota apie 80 sandorių, kuriuose dalyvavo finansiniai investuotojai; tai sudaro 40% visų Keystone pastebėtų susijungimų ir įsigijimų. Trečdalis sandorių įtraukė rizikos kapitalo fondus, kurie aktyviai investuoja į sparčiai besivystančias technologines bendroves, taip padidindami pradinio (seed) bei plėtros (growth) finansavimo prieinamumą mūsų regione. 2014 metais vietinės technologijų įmonės sulaukė finansavimo tiek iš vietinių rizikos kapitalo fondų, tiek iš pasaulinio mąsto investuotojų kaip Accel Partners, Intel Capital ir Bain Capital Ventures.

Plėtros finansavimo ir įmonių vadovybės išpirkimo segmentai sparčiai auga, tačiau vis dar yra vystymosi stadijoje lyginant su veiklos finansavimo galimybėmis. Per ateinančius penkerius metus European Investment Fund parama turėtų atnešti apie 300 mln. EUR naujų lėšų į Baltijos šalių rinkas. Skirstyti šias lėšas pretenduos bent 5 fondai, nors šiandien tik BaltCap sugebėjo užbaigti naują lėšų pritraukimo etapą į savo naują fondą, skirtą investicijoms į vidutinio didžio bendroves. Keystone Baltic M&A Watch duomenimis BaltCap yra aktyviausias privataus kapitalo investuotojas regione. Taip pat pastaruoju metu pakankamai aktyviai veiklą vykdo Eften Capital ir East Capital fondai komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

Į Baltijos šalis jau nebežiūrima kaip į besivystančią rinką, ką puikiai atspindi privataus kapitalo tendencijos. Fondai, orientuoti į didelio augimo besivystančias rinkas, kurie prieš dešimtmetį investavo Baltijos šalyse, šiuo metu ieško išėjimo galimybių ir išparduoda savo portfelio įmones (pvz.: Askembla, Amber Trust). Užsienio fondų parduodamą turtą dažniausiai perima vietiniai verslininkai ir stambios investicijų bendrovės, tokios kaip UP Invest ir My Invest.

Keystone numato, kad tokios tendencijos išsilaikys ir 2015 metais bei vėliau. Vietinių bendrovių vertinimai yra ženkliai mažesni palyginus su Skandinavija ir Vakarų Europa, o į augimą orientuoti verslai ieško galimybių pritraukti tiek nuosavą, tiek mezzanine finansavimą tolimesniam vystymuisi ir plėtrai į užsienio rinkas. Baltijos šalys be abejonių yra Europos privataus kapitalo fondų dėmesio akiratyje.

Norėdami gauti daugiau informacijos susisiekite su:

TÕNIS KONS +3725015640 Send Email